Poilsiautojai telkėsi prie kondicionierių

Kai poilsiavietėse kaitino plius keturiasdešimt ir daugiau, kone kiekvienas poilsiautojas stengėsi patekti ten, kur padėjo atsigaivinti kokie nors kondicionieriai. Taigi, kiekvienas verslininkas, darantis verslą vasarą pramogų ir turizmo erdvėje, galėtų puikiai pasimokyti iš šio pavyzdžio ir išnaudoti tą tikrai didelę kondicionavimo galią.

Maitinimo įstaigos

Tai tas taškas, į kurį nukrypsta daugybės poilsiautojų dėmesys. Įsivaizduokite, eini savo atostogų dieną ir suvoki, kad jau nebegali judėti, yra taip karšta, kad šią prabangią atostogų dieną tu mielai paskirsi jau geriau tiesiog sėdėjimui kavinėje, ką galėtum daryti ir Lietuvoje, negu ėjimui ieškoti kažkokių įspūdžių. Taigi, tavo medžioklė staiga labai apsiriboja. Tau neberūpi įkopti į didžiausią kalną, pamatyti gražiausią krioklį ar nueiti 5 kilometrus naujame mieste. Viskas, ko tu iš tiesų ieškai, tai yra tiesiog vieta, kur veiktų geras kondicionierius ir kur galėtum nusipirkti šaltų gėrimų. Ir tokią vietą atpažinti bus nesunku – tu iškart pamatysi, kaip ten sėdi daug žmonių. Prisėsi ir tu, šiek tiek palauksi, kol praslinks karščiai.

Parduotuvės

Žinoma, kad pirkėjai daug mieliau pirks tada, kai jausis gerai, kai jie nevarvės prakaitais. Taigi, tie prekybos centrai ir parduotuvės, pas kuriuos bus maloniai vėsu, tikrai sulauks daugiau turistų bei padarys geresnę apyvartą.

Kam nepasisekė

Buvo ir tokios vietos, kur jokie kondicionieriai neveikė. Tose vietose per karštį vis tiek galėjai pamatyti vieną kitą poilsiautoją, bet jis neatrodė labiau laimingas. Veikiau – kaip Klintas Ystvudas, šliaužiantis per dykumą atsigerti vandens. Iš tiesų, tokiuose veiduose tikrai neatsispindėjo noras kažką pirkti. Buvo daug gatvės suvenyrų pardavinėtojų, kur turistai nors ir spaudėsi, bet nieko nepirko. Jei negalėjo daryti sprendimų. Nebent, jeigu pats pardavėjas žiūrėdavo į juos kaip į leisgyvę auką ir staiga įbrukdavo jam kažkokius pirkinius, tai nebent tada pasisekdavo. Bet ir pats pardavėjas iš kažkur turėjo turėti savo energijos šaltinį, per tokią kaitrą siūlydamas kažką pirkti. Laimingesni šiek tiek tapo gatvės vaisių ir daržovių paravėjai. Šiems pasisekė šiek tiek labiau, nes žmonės, kurie visgi net ir per kaitrą vaikščiojo gatvėmis, o ne slėpėsi ten, kur aušinamas oras, norėjo kažkuo atsigaivinti. Taigi, gana populiaru vis tiek buvo pirkti arbūzus, persikus, kitus sultingus vaisius. Deja, stovėdami ant saulės jie išliko karšti, taigi, tikėtina, kad turistai mielai pirko vaisius ir iš puikiai vėsinamų, šaldomų parduotuvių.