Gandai, kad lietuviai – šykštūs ir nejautrūs svetimo žmogaus skausmui, atrodo, yra iš piršto laužti, arba mes labai smarkiai keičiamės – yra sričių, kuriose savo dosnumu ir atjauta lenkiame kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus. Štai 2009-ųjų m. vasarį atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.) lietuvių bent kartą gyvenime yra buvę kraujo donorais. O Europos Sąjungos vidurkis – tik 37 procentai. Taigi, ne visur esame apatiški ar paskutiniai. VšĮ Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė pasakoja apie augantį neatlygintinų kraujo donorų skaičių, sėkmingas kraujo donorystės akcijas bei ragina aukoti kraujo, pataria, kaip reikėtų pasiruošti kraujo donorystei.

Naujų automobilių prekybos salonuose vyksta tai, ko prieš porą metų nebūtum galėjęs net susapnuoti. Naujų mašinų kainos pastaraisiais metais mūsų šalyje sumažėjo keliais, keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių litų. Lietuvoje naujų automobilių kainos krito kone labiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalis rikiuojasi tarp valstybių narių, kuriose praėjusiais metais labiausiai mažėjo ne tik naujų automobilių kainos, bet ir jų pardavimai. Preliminariais „AutoTyrimų" duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus ir apibendrinus „Regitros“ pateiktus duomenis, 2009 metais Lietuvos naujų automobilių rinka smuko 67 procentais.

Vis garsiau skambant ekologijos idėjoms, žmonės ima dairytis alternatyvių vietų apsipirkti, dažnas iškeičia prekybos centrą į turgų, tikėdamasis ten rasti sveikesnio, ekologiškesnio maisto. Tačiau dažnai suabejojame tuo, ką perkame – juk turguje negauname pirkimo čekio, telieka pasikliauti pardavėjo garbės žodžiu, jog jo parduodamos uogos, obuoliai ar bulvės yra lietuviški, o pienas – šviežias ir patikrintas. Tačiau iš tiesų viskas nėra palikta vien garbės žodžiui – prekybą turgavietėse reglamentuoja įstatymai, o produktai turi atitikti reikalavimus. Taigi, ką turėtume žinoti apsipirkdami turguje, kokios informacijos galime reikalauti ir ką daryti, jei turguje įsigijome nekokybišką produktą?

Turbūt neberastume nei vieno universitete ar kolegijoje studijuojančio jaunuolio, nežinančio, kas yra Erasmus programa. Jei ne patys studijavę pagal šią Europos Sąjungos mainų programą, tai bent iš draugų studentai yra girdėję įvairiausių atsiliepimų. Išvažiuoti ir bent kelis mėnesius pastudijuoti kokiame nors užsienio universitete tampa vos ne kiekvieno Europos studento siekiamybe. Tai įrodo ir Europos Komisijos duomenys, pagal kuriuos 2008-2009 metais pagal Erasmus programą studijavo rekordinis Europos studentų skaičius – net 200 tūkst. Iš viso per 23 programos gyvavimo metus proga pastudijuoti ar atlikti praktiką svetur pasinaudojo daugiau nei 2 milijonai studentų. Ar Erasmus – tik puiki proga pakeliauti po pasaulį, ar šios studijos suteikia ir apčiuopiamą naudą tolimesniam profesiniam jaunuolio tobulėjimui? Apie tai kalbėjomės su keliais pagal Erasmus programą studijavusiais jaunuoliais bei Švietimo mainų paramos fondo atstovais.