Gėlės ir jų laistymas bei drėkinimas

Kambarinės gėlės, kaip ir bet kokie augalai, reikalauja nemažai priežiūros. Pagrindinė gėlių priežiūra – tai laistymas. Gausiai reikėtų lieti tas gėles, kurios kilusios iš tropikų ir tusi švelnius lapus. Taip pat daug vandens „geria“ augalai, turintys standžius bei kitus lapus. Tokias gėles reikia laistyti iš karto kai tik pastebima, kad žemė vazonėlyje pradėjo džiūti. Kitas gėles reikia laistyti vidutiniškai dažnai, tai yra praėjusi dienai-dviem po to, kai gėlė vazonėlyje visiškai išdžiūvo. Toks laistymas tinkamas gėlėms, turinčioms stambius stebus ir didelius lapus, taip pat gėlėms su storomis bei masyviomis šaknimis bei visoms iš svogūnėlių augančioms gėlėms.

Labai retai, vos kartą ar du per mėnesį laistyti reikia kaktusus bei stambių gumbų augalams, kurie paprastai meta lapus arba auga iš svogūnėlių. Kambarinės gėlės geriausiai auga laistomos minkštu upių, ežerų arba lietaus vandeniu. Jei neturima tokio vandens, patariama vandenį iš čiaupo palaikyti, kad nusistovėtų dalelės ir kietieji vandenyje esantys mikroelementai. Vandenyje esantis chloras išgaruoja maždaug po paros – tuomet vanduo tampa saugus laistyti. Labiausiai kieto vandens netoleruoja orchidėjos, paparčiai ir azalijos. Kambarinės gėlės laistomos pačiu paprasčiausiu laistytuvėliu, tačiau į kai kurių gėlių lėkštutes galima iš anksto pripilti vandens. Gėlėms tinkamiausias kambario temperatūros vanduo, žinoma, jis gali būti ir kiek šiltesnis. Svarbu, kad tik vanduo nebūtų pernelyg šaltas.

Norint, kad augalai būtų gražios, labai svarbu patalpose palaikyti tinkamą drėgmę. Juk, kaip žinia, daugelis kambarinių gėlių kilo iš atogrąžų miškuose augančių augalų, taigi drėgmė namuose tiesiog būtina. Gėlės ypač „kenčia“ žiemą, kai namuose ir butuose įjungiamas šildymas. Gėlių priežiūra neturėtų apsiriboti vis tik palaistymu. Taigi reikia laiku pastebėti požymius, rodančius, kad augalui tiesiog gyvybiškai trūksta vandens. Pirmieji požymiai – besiraukšlėjantys kambarinių gėlių lapai ir sudžiūvę lapų galai. Jei kambariniai augalai gauna per mažai drėgmės, prastai vystosi jauni jų lapai. Taip pat per mažai drėgmės gaunančios gėlytės nežydi – jos tiesiog meta sukrautus pumpurus arba jie taip ir lieka neišsiskleidę. Per mažai drėgmės gaunančius augalus dažnai puola kenkėjai.

Norint, kad kambarinės gėlytės gautų pakankamai drėgmės, paprasčiausias būdas yra jas apipurkšti. Geriausia minkštu vandeniu augalus apipurkšti rytą – taip augalas per dieną džius ir bus aprūpintas vandeniu. Šaknis drėkina laistymas, tuo tarpu lapai, jie jų neapsipurškiame, taip ir lieka saugi bei nusėti dulkėmis. Jokiu būdu negalima purkšti augalų, augančių saulės apšviestoje vietoje, nes tokiu būdu žydinčios gėlės gali nudegti – vandens lašai tampa lyg didinamieji lęšiai. Nenorintiems kasdien gėlių apipurkšti pagelbės oro drėkintuvai, atliekantys labai panašią funkciją.